Object description:
Baigęs Karaliaučiaus meno akademiją, Pranas Domšaitis tobulinosi iš Rytų Prūsijos kilusio tapytojo Lovio Korinto (Lovis Corinth, 1858–1925) dirbtuvėje Berlyne, o 1914 Osle susitiko su vienu iš ekspresionizmo pradininkų Edvardu Munchu (1863–1944). Šis trumpas susitikimas buvo labai svarbus. Pamažu impresionistinę išorinio atspindžio stilistiką jo tapyboje keitė ekspresionizmui būdinga autoriaus vidinių išgyvenimų raiška, kurią atskleidžia ši kompozicija ir kiti XX a. 2-ojo dešimtmečio kūriniai. Nuo idiliškų kaimo peizažų ir valstiečių buities scenų Pirmojo pasaulinio karo metais dailininkas perėjo prie kompozicijų „Bėgimo į Egiptą“ tema. Jose persipynė biblinis siužetas, savo akimis matyti karo nusiaubtų kaimų vaizdai, pabėgėlių vežimų virtinės ir ryškėjantis tapytojo kūryboje kelio, kelionės motyvas. 1911 P. Domšaitis pirmą kartą dalyvavo Karaliaučiaus meno sąjungos surengtoje parodoje, po trejų metų jis tapo Berlyne veikusios dailininkų grupės „Laisvasis secesijonas” (Freie Secession) nariu, o 1919 Berlyne surengė pirmąją individualią parodą Ferdinando Melerio (Ferdinand Möller, 1882–1956) galerijoje. XX a. 2–3-jame dešimtmetyje P. Domšaitis dalyvaudavo parodose Vokietijoje kartu su žymiais šalies dailininkais, garsėjo kaip ekspresionistio stiliaus peizažų ir religinių kompozicijų kūrėjas, o meno kritikai vadino jį modernaus religinio meno viltimi.
Iš pirmo žvilgsnio paveiksle sukurtas nuotaikingas vaizdas: veiksmas vyksta plataus kalnų peizažo fone, dangus sodriai mėlynas, su baltų debesų kamuoliukais, tarp kalnų keterų vietomis tamsiai žaliuoja augmenija. Pirmame plane dešinėje – kalnų kelio fragmentas. Juo važiuoja asilo traukiamas lengvas vežimaitis, kuriame sėdi motina su kūdikiu ant rankų, greta eina vyras. Kairiame apatiniame paveikslo kampe nutapytos dvi fragmentiškos vyro ir moters figūros suardo paveikslo aiškumą ir rimtį. Tokios „išeinančios“ už paveikslo rėmų figūros 2–3-io dešimtmečių P. Domšaičio drobėse gana dažnos, jos suteikia ekspresijos, nerimastingo judėjimo. Spalvos gilios, sodrios, su ryškiais raudonos ir kelių atspalvių žalios spalvų akcentais. Šių kelių artimesnių priekalnių raudonis, kartu su fragmentiškomis figūromis primena apie tai, kad veiksmas vyksta karo metais. Sunkokos formos modeliuojamos aptakiai, minkštai. Figūrų siluetai, kalnų keteros, vežimo dalys vietomis apibrėžiami šviesesnės spalvos potėpiais. Signuota dešinėje apačioje: monograma „PD“.
Aprašė Kristina Jokubavičienė
